|
Aitra
2003-ieji buvo ieškojimų ir pažinimo metai. Įsteigta AITROS visuomeninė organizacija lyg vainikuoja pastangas, nes Tverų istorijoje atsirado nauja data - 2003 m. gruodžio 30 d., kai Rietavo savivaldybė patvirtino AITROS klubo įstatus. Bet tai tik veiklos pradžia, veiklos, kurios pagrindinis tikslas - pažinti, garsinti ir puoselėti Tverų ir visos Žemaitijos (Karšuvos) krašto kultūrinį palikimą, tyrinėti istorines, kultūrines etnografines kraštovaizdžio vertybes, rūpintis jų išsaugojimu bei kultūrinių tradicijų tęstinumu, skatinti Tverų krašto gyventojus aktyviai dalyvauti visuomeninėje kultūrinėje veikloje.
AITRA kol kas vienija kelias dešimtis narių, tai tveriškiai ir bendraminčiai bei rėmėjai iš įvairių Lietuvos vietų: Rietavo, Plungės, Telšių, Vilniaus. Tai svarbu, nes kuo platesni mūsų ryšiai, kuo daugiau susidomėjimo mūsų aplinka, tuo veikla įdomesnė ir prasmingesnė. Kuriant AITRĄ, sužinota apie kario su žirgu palaidojimą Tveruose, apie rastą kardą. Daug senosios Tverų praeities žymių dingo nežinioje, tad tai, kas dar yra išlikę, reikia sukaupti. Jau esame įgiję kai kurių eksponatų, saugome keletą archeologinių radinių, etnografinių eksponatų, kai kurios literatūros ir kt. 2003 metais organizuotas konkursas Karalienės Mortos įvaizdžiui. Moksleiviai piešė, rašė, kūrė Tverų pilies maketus. Daugelis tų darbų išliks Tverų atmintyje. Atmintinas ir Karaliaus Mindaugo jubiliejinių metų Liepos 6-osios minėjimas, ištvermingųjų dviratininkų žygio dalyvių iš Vilniaus sutikimas, bendra vakaronė ant Lopaičių piliakalnio. Atvežtus akmenėlius iš įvairių Lietuvos vietų dėjome į Lopaičių aukurą, o pasodintos gėlės pažydo Aitros upės pažinimo idėja.
Porą mėnesių ruošėme Aitros žygį, rinkome kraštotyrinę medžiagą, o rugsėjo 20 d. vykome Aitros pakrantėmis ekologiniu - memorialiniu Tverai - Lembas - Rietavas taku. Gamtinė aplinka susieta su istorija ir mitologija pasirodė nepaprastai turininga. Vykome ir atradome tai, ko neįtarėme esant čia pat prie Tverų. Aitra - keliautojo dausos - puikus kraštovaizdis su miškais, pelkėmis bei nedidelėmis gyvenvietėmis, kupina istorijos ir kultūros paveldo ženklų. Vietovė ties Aitros santaka su Laukės upeliu pažymėta Laumiške – slaptinga, Vaidilos akmuo Aitros žemupyje ir kiti paveldo akcentai atvėrė mito prasmę kraštovaizdyje. Pažindami tai pagerbiame savo pačių protėvius, gyvenimas tampa erdvesnis. Aitros tako idėjos įkvėpta Rietavo poetė Birutė Lengvenienė parašė pluoštą gražiausių eilėraščių, kurie įeina į auksinį Tverų kūrybos fondą, romantizuoja Aitros turinį:
Galbūt harmonija
Istorijos ir upės
O gal Aitros versmė,
Kaip sonata –
Nuo mūsų priešaušrio
Lig šiolei supa
Ir Mortos širdį
Degančia Aitra.
Susidomėjome tveriškio Adolfo Vibrio pasakojimu apie Aitros akmenis, lyg buvusios pilies akmeninių vartų liekanas. Vietovė prie Lopaičių piliakalnio pasirodė iš tiesų ypatinga gausybe gamtinių ir archainių žymių: kalvos, piliakalnis, šaltiniai, pelkė, vėl kalva, Smaldaubė (geologinis paminklas), buvusi apeigų vieta, kapinynas. Nors archeologai kol kas tvirtos nuomonės dėl archainių reliktų amžiaus neturi, bet AITROS nariai ir bendarminčiai kelia versijas, galbūt čia išsidėstę akmenys yra senųjų baltų žvaigždėlapis, galbūt tai etnokosmologinio centro idėja, kuri Ruškio kraštovaizdžio draustinį daro Žemaitijos kraštovaizdžio perlu. Tam reikia dar nemaža pastangų, aplinkos tvarkymo, kūrybinės minties.
Kiekvienas laikmetis paliko savitus ženklus. Pro Tverus praėjo priešistorinių amžių krašto civilizacija: išliko Antikos, Vikingų kelių pėdsakai. Istoriniai duomenys rodo Tverus - etnografinį krašto centrą, Karšuvą - Žemaitijos praeities aidą, Vykintą - pirmąjį žinomą miesto kunigaikštį. Prie Aitros Karalius Mindaugas kūrė Baltų vienybę, jo sužeidimas paryškina tos kūrybos aitrą. Vakarų Europos pozicija suvokiame Karaliaus Mindaugo, kunigaikščio Vykinto ir kitų kunigaikščių nacionalinę diplomatiją, Lietuvos valstybės de facto sukūrimą 1244 m. Minėdami Mindaugo vardadienį, atkreipėme dėmesį, kad ne visi dar Lietuvos praeitį regi lietuvio akimis, kad ši valstybės kūrimo diplomatija kartais suvokiama iškreiptai. Esame istorinė tauta, Karalių Mindaugą, kaip valstybės simbolį, galime regėti ir Daukanto vertinimu: "buklumu ir gudrybe padarė, kad Lietuva neatliktų gudams". Daug ką pasako Tverų aplinkoje prakalbinti su tais įvykiais susiję vietovardžiai, istorijos atspindžiai sakmėse bei pasakojimuose. Visa tai XIII a. vidurio lemtingų įvykių, valstybės susidarymo supratimui.
Aitra mena iškilias asmenybes: didįjį lietuvių poetą Maironi, kuris atvykdavęs atostogauti į Tverus, jo kūrybos atspindžiu Žemaitijos kalvose atsekame kūrybinių paieškų takus. Gamtinė aplinka neatsiejama nuo botaniko J.Pabrėžos darbų, K.Jauniaus – nuo lietuvių bendrinės kalbos kūrimo ištakų. Iš viso to siekiame sukurti turistinę krašto programą. Mes dar daug ko nežinome, bet norime pažinti. Aktualu Tveruose įkurti kraštotyros muziejų. Tikimės, kad pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės archeomitologija taps krašto raidos pažinimo metodu. Manome, kad istorija, archeologija, lingvistika, mitologija padės sukurti originalų Tverų istorinėje zonoje susiformavusį įvaizdį pagal Europos Tarybos programą „Europos paveldo dienos.“ AITRAI svarbu žadinti visuomenės mintį, kad būtume savi, o, žinoma, ir saviti savo žemėje ir istorijoje. Mums rūpi ir kunigaikščio Vykinto istorinio simbolio Tveruose įprasminimas, čia žuvusio Šiaulių kunigaikščio Vismanto bei ryšium su garsiaisiais įvykiais prie Tverų pirmą kartą paminėtos Karalienės Mortos atmintis. (Tokiai programai įgyvendinti reikės specialaus Tverų laikraščio, galbūt išeinančio metų ketvirčiais.Tveriškius kviečiame sugalvoti jo pavadinimą.)
Kuriamą veiklą jau garsino “Rietavo žemė”, “Plungė”, “Žaliasis pasaulis”…, o pradžia buvo “Kalvotoje Žemaitijoje”, kur 2002 m. buvo paskelbta žinia apie grupę Karaliaus Mindaugo kolegijos narių, kurie tų metų gegužės 12 d. upės Aitros ištakose uždegė atminimo liepsnelę, pagerbė prieš 750 metų čia buvojusį karalių Mindaugą, priminė, kad Tverai Lietuvos istorijoje yra pažymėti ypatingu kultūrinio paveldo ženklu. Tais metais ir buvo pradėtas kurti turistinis maršrutas tarp Klaipėdos ir Šiaulių. Svarstyta, kad prie Aitros derėtų kurti Karaliaus Mindaugo memorialą. Esame paruošę AITROS programą 2004 metams, Kultūros ministerijai pateikėme projektą dėl etninės kultūros tradicijų puoselėjimo, Žemaitijos krašto moterų skepetos bei kunigaikščio Vykinto istorinio valdžios simbolio – brūklio - konkurso. Projekte taip pat dalyvauja Karaliaus Mindaugo kolegija, Lietuvos kraštotyros draugija, Rietavo savivaldybės kultūros skyrius, Rietavo Oginskių kultūros paveldo muziejus, Tverų seniūnija. Mūsų veiklą paskatino pakvietimas dalyvauti 2002 metų vykusiame Valdo Adamkaus premijos Subalansuotos plėtros konkurse. Šio konkurso dalyvio diplomai ir Kultūros ministerijos padėkos raštai įteikti trims mūsų krašto žmonėms.
AITROS visuomeninė organizacija Tveruose kaupia išbarstytas kultūros paveldo žymes ir idėjas, siekia ugdyti savojo krašto įvaizdį. Jeigu langai šviečia – reiškia žmonės gyvena, jeigu yra kultūros židiniai - žmonių gyvenimas prasmingas.
AITROS klubo pirmininkė Irena Vaizgirdienė.
|