In Memoriam

Nepaaiškinami likimo vingiai: šventinį Kalėdų  vakarą, po ilgos ir sunkios ligos, mus paliko visų puikiai pažįstamas, gerbiamas ir mylimas  Vincas Barkauskas.

Gražus suvalkietiškas balso tembras, vyriškas, žavus, taktiškas, elegantiškas, neįtikėtinai paprastas ir geras TĖVAS, MOKYTOJAS, VADOVAS, REŽISIERIUS, AKTORIUS, KOMPOZITORIUS,  MUZIKANTAS, VARGONININKAS. Žmogus, kokių reta.

Nedaug teko pažinoti žmonių, kurie mokėjo gyventi. Gražiai, įdomiai, niekam netrukdant, neužkraunant savo problemų, nedejuojant, nepavydint, nesmerkiant ir niekada niekam neatsisakant padėti: tiek laimėje, tiek bėdoje. Vincas buvo reikalingas visur: ir krikštynose, ir  pradinukų šventėse, ir abiturientų išleistuvėse, ir vestuvėse, ir į paskutinę kelionę palydint… Jis turėjo Dievo dovaną – padėti. Padėti visiems, niekada neatsisakyti.

Sunku patikėti, kad taip greit viskas pasikeitė, nutrūko, sudužo, baigėsi…

Liko tik gražus prisiminimas, amžinas ilgėjimasis to, kas niekada negrįžta.

Šviesus Vinco Barkausko atminimas, tauri ir kilni JO dvasia išliks ilgai mūsų atmintyje.