Ekskursija kaimyninėje Latvijoje

Gegužės 21 dienos rytą būrys tveriškių vėl vyko į kelionę. Dar kartą lankėmės kaimyninėje Latvijoje. Už suteiktą galimybę keliauti nuoširdžiai dėkojame nuolatinei Tverų bendruomenės rėmėjai Reginai Radkevičienei.

Pirmas mūsų sustojimas – miestelis Saldus. Saldus – tai mažas miestelis Kuržemėje,  turintis maždaug apie 12000 gyventojų. Pirmą kartą Saldaus vardas buvo paminėtas 1253 metais, dviem metais vėliau nei paminėti Tverai, kaip Livonijos dalis. XV a. Saldus įgavo vokiečių vardą Frauenburg, kuris išliko beveik 4-ius amžius. Vokiečių riteriai pastatė akmeninę pilį, aplink kurią pradėjo plisti gyvenvietė. XVIII a. prasidėjus Šiaurės karui, Švedijos karalius Čerlzas XII su savo armija užgrobė Frauenburg pilį ir visiškai sugriovė. 1795 metais visa Kuržemė, įskaitant ir Saldaus miestą, atiteko Rusijos imperijai. 1917 metais Saldus įgavo pilnas miesto teises.

  Mūsų sustojimo tikslas -  saldainių fabrikas „Gotina“ („Karvutė“) . Čia pamatėme, kaip yra gaminami garsieji latviški saldainiai, o ir patys turėjome galimybę išbandyti savo sugebėjimus -  įvynioti  saldainius į popierėlius. Nustebino tai, kad ir šiandien visi darbai   atliekama rankomis.   Kombinatas verčiasi pieniškų saldainių „Gotina" („Karvutė"), irisų, šerbetų gamyba, naudodamas tik natūralias žaliavas.

Toliau vykstame į  Babitės rododendrų centrą.  Pirmieji rododendrai Babitės kolekcijoje buvo pasodinti 1980 m. Kolekcijos įkūrėjas ir vadovas – prof. Richardas Kondratovičius. Jis tebedirba Babitėje. Šiuo metu kolekciją sudaro virš 370 rododendrų rūšių ir veislių. Rododendrai puikiai jaučiasi pasodinti pušyne, visa teritorija sudaro beveik 12 ha, augalus prižiūri 16 darbuotojų. Bandymų medelynas "Babīte" šiemet pažymi savo egzistavimo 36-ąsias metines. Tai vienintelis toks specializuotas rododendrų centras Baltijos šalyse. Babitės rododendrynas yra Latvijos universiteto botanikos sodo filialas.

Sukame į Jūrmalą. Jūrmala – pagal plotą antras didžiausias Latvijos miestas, įsikūręs 25 km nuo Rygos ir garsėjantis savo gamtiniais ištekliais. Jūrmalos pajūris iki pat 19 a. daugiausia buvo apgyvendintas žvejų. Jūrmala kaip kurortas ėmė populiarėti XIX a., kuomet  reabilitacijos tikslais ėmė lankytis Rusijos karininkai po karo su Napoleonu. Jūrmalą sudaro keletas smulkių kurortų: Ķemeri, Jaunķemeri, Sloka,  Kauguri, Vaivari, Asari, Melluži, Pumpuri, Jaundubulti, Dubulti, Majori, Dzintari, Bulduri ir Lielupe.  Tai – vienas seniausių Europoje pajūrio kurortų. Jau XVIII a. pabaigoje ilsėtis čia atvažiuodavo nemažai Kuršo dvarininkų. Tiesa, juos labiau traukė ne jūra, o gydomasis mineralinis vanduo. XIX a. atidaryta pirmoji sanatorija „Marienbade“ išnaudojo jūros teikiamas galimybes: pacientai gydyti jūros vandeniu, fiziniais pratimais ir bėgiojimu ristele paplūdimyje. Suklestėti kurortui padėjo 1877 m. nutiesta geležinkelio linija, iki tol Lielupės ir Rygos įlankos juosiamas miestelis buvo pasiekiamas tik garlaiviu. Sovietmečiu čia ilsėtis buvo  prestižas, jame per metus apsilankydavo iki 3 mln. poilsiautojų. Vienas po kito dygo gigantiški poilsio namai, sanatorijos, gydomieji kompleksai. Sugriuvus Sovietų Sąjungai, šie statiniai virto tuščiais ir baugiais praėjusią šlovę menančiais vaiduokliais. Vieni jų ilgainiui nugriauti, kiti teberiogso laukdami atgimimo, treti atnaujinami. Pastaraisiais metais kurortas atsigauna – pernai Jūrmaloje lankėsi apie 1 mln. poilsiautojų. Poilsiautojus Jūrmala vilioja balto kvarcinio smėlio paplūdimiais, pušynais ir sveiku jūriniu klimatu. Jūra čia, palyginti su Lietuva, gerokai arčiau gyvenamosios zonos, patekti į paplūdimį neretai gali tiesiai iš  namų kiemo. Be to, paplūdimiai erdvesni, čia plevėsuojanti Mėlynoji vėliava rodo, kad jie atitinka pasaulinius ekologinio turizmo standartus. Didžiausią įspūdį Jūrmaloje daro senieji mediniai namai. Į architektūros paminklų sąrašą įtraukti net 408 pastatai. Akį traukia grakštūs ir elegantiški klasicistinio ir romantinio stiliaus namukai su gausybe bokštelių, verandų, medžio raižinių. Šį architektūrinį palikimą stengiamasi išsaugoti – seni namai atnaujinami, juose įrengiami viešbučiai, kavinės, muziejai.                                                                                                                                      

  Galutinis šios dienos kelionės tikslas – Ryga.  Atvykstame jau pavakary. Aplankome pilį, kurioje įsikūrusi prezidentūra, Rotušės aikštę, nacionalinį muziejų, keletą bažnyčių ir suprantame, kad norint apžiūrėti šį nuostabaus grožio miestą reikia laiko, ir visos dienos bus maža. Nuostabus Rygos senamiestis. Jis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Oficialia Rygos miesto įkūrimo  data laikomi 1201 m. Miestą įkūrė vyskupas Albertas, kuris buvo ir Kalavijuočių ordino  įkūrėjas.                                                                                                                   

    Vakarėja, o namai toli, tad skubame link Lietuvos. Iš Rygos išvykstame su viltimi čia apsilankyti dar kartą.   Už ekskursijas dėkingi jau ne kartą mus kelionėse lydinčiai gidei Onutei.